tutėti — 2 tutėti, tùta, ėjo intr. FrnW rėkti, šaukti … Dictionary of the Lithuanian Language
atitutėti — 1 atitutėti, atìtuta, ėjo intr. su triukšmu atvažiuoti, atbildėti: Atvažiavo, atitutėjo svečių, nora i numiškiai išgerti Krš. Penki daktarai atitutėjo, tei atgavo Krš. tutėti; atitutėti; įtutėti; ištutėti; nututėti; patutėti; partutėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
ištutėti — 1 ištutėti, ìštuta, ėjo intr. Š, NdŽ, KŽ išbėgti (tyliai bildant): Šuo iš priemenios ištutėjo, t. y. išbėgo J. Po sumos paskui dūdorių ištutėjo daugybė žmonių, truputį pamažėjo ir sprūstė bažnyčioje Žem. ║ DūnŽ išvažiuoti, išbildėti: Ištutėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
nututėti — 1 nututėti, nùtuta, ėjo intr. nulėkti, nubildėti: Nūtutėjo pirmininkas pro šalį Grd. Avys nututėjo par dirvoną Krkl. Nututėjo visi į pakalnę DūnŽ. Garlaivis į vieną šoną, rodos, tuoj apvirs, o žmonės viduje į kitą šoną nututės Žem. tutėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
partutėti — 1 partutėti, par̃tuta, ėjo intr. DūnŽ sparčiai, triukšmingai pareiti, parvykti: Partutėjo su perkūnais, krito į lovą, pasirgo ir ištiesė kojas Šauk. | Kaip prikirpo uodegą, ponaitis tujau iš Šiaulių partutėjo Šauk. tutėti; atitutėti; įtutėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
patutėti — 1 patutėti, pàtuta, ėjo tr. darbuojantis, triūsiant padaryti: Ką aš patutėjau, tą, marti gulia Krš. tutėti; atitutėti; įtutėti; ištutėti; nututėti; patutėti; partutėti; sututėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sututėti — 1 sututėti, sùtuta, ėjo intr. J, DūnŽ, Šauk sparčiai, triukšmingai sueiti, sulėkti: Sututėjo bobos į krautuvę kaip jei su duriums Krš. Sututėjo į vidų didžiausias būrys vaikių, susiėjo mergikės Žem. tutėti; atitutėti; įtutėti; ištutėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
užtutėti — 1 užtutėti, ùžtuta, ėjo tr. triūsiant uždirbti: Ką ùžtutam, viskas vaikams Krš. | refl. tr.: Patutam dar ir užsìtutam, neprašom Rdn. tutėti; atitutėti; įtutėti; ištutėti; nututėti; patutėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įtutėti — 1 įtutėti, į̃tuta, ėjo intr. greitai įeiti: Toks suplukęs įtutėjo į trobą Šauk. tutėti; atitutėti; įtutėti; ištutėti; nututėti; patutėti; partutėti; sututėti; užtutėti … Dictionary of the Lithuanian Language
